Asmeninis asistentas ar slaugytojas – KOKIE SKIRTUMAI?
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pensinio amžiaus žmonių daugėja ir šiuo metu yra apie 0.5 mln. Net trečdalis iš jų gyvena visiškai vieni ir iš namų neišeina ištisus metus. Tam priežastys gali būti įvairios: negalios turėjimas, sunkios ligos, artimųjų, kurie galėtų skirti laiko pagalbai, neturėjimas. Tai skatina atskirtį, dėl kurios senjorai gali jaustis vieniši, todėl tokios organizacijos kaip „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija“ prisideda prie vienišumo problemų sprendimo.
Alternatyvų kaip galima pasirūpinti savo artimaisiais, kad jie neliktų nuošalyje ar pamiršti, yra daugybė, o ką pasirinkti priklauso nuo to, kokia pagalba jiems šiuo metu yra reikalinga. Asmeninės pagalbos poreikis nustatomas individualiai – vieniems gali prireikti slaugytojų pagalbos, kitiems – asmeninio asistento. Bet kuriuo atveju, abi pagalbos rūšys turi bendrą tikslą – sudaryti sąlygas neįgaliajam ar kitaip apribotam asmeniui gyventi kuo savarankiškiau. Taigi, kaip žinoti ką rinktis?
Kada reikalinga slauga?
Slauga yra asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą. Daugiau informacijos apie slaugos kryptis galite rasti čia.
Esant nuolatinės slaugos reikiamybei, pacientas ar jo artimieji turėtų kreiptis į šeimos ar psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją, kuris padės įvertinti esamą situaciją ir, nustačius slaugos poreikį, informuos apie esamas galimybes gauti privalomąją slaugą – apie ją galite daugiau sužinoti čia. Slaugos poreikis visoje šalyje didėja, tad sunkiai sergantiems Lietuvos gyventojams atsiranda galimybė slaugos paslaugas gauti ne tik ligoninėje ar poliklinikoje, bet ir namuose.
Slauga, nors priklauso nuo asmens būklės, yra intensyvesnė nei asmeninio asistento paslauga ir jos rūšys skirstomos į:
- Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose – tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias sveikatos priežiūros specialistų komanda (slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas) teikia paciento namuose. Šių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, užtikrinant sveikatos būklę atitinkančių sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų integruotą teikimą, siekiant išsaugoti asmens savarankiškumą, apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo, atsižvelgiant į asmens ir jo šeimos poreikius ir asmens bei jo šeimos, valstybės galimybes.
- Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos – tai gydymo, slaugos ir kitas minimalias sveikatos būklės palaikymo paslaugas/priemones apimanti paslauga, teikiama bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, neįgaliesiems, kai yra aiški ligos diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas bei kontraindikuotina medicininė reabilitacija. Ši paslauga skiriama tuomet, kai pacientui nustatyta galutinė diagnozė ir nereikia atlikti papildomų tyrimų diagnozei nustatyti, taip pat tais atvejais, kai būtinų slaugos paslaugų nėra galimybės suteikti paciento namuose.
- Paliatyvioji pagalba – tai slaugos paslaugos patiems sunkiausiems pacientams, sergantiems nepagydoma progresuojančia (dažniausiai sunkia onkologine) liga. Ji skirta paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybei gerinti, palengvinti fizines ir psichologines kančias, padėti spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos paciento namuose, dienos stacionare arba stacionare.
Kuo rūpinasi asmeninis asistentas?
Nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo patvirtinta individuali asmeninio asistento pagalba, kuri teikiama kaip viena iš specialių poreikių rūšių – daugiau apie asmeninio asistento, kaip paslaugos, sampratą galite skaityti čia.
Asmeninis asistentas skirtas pasirūpinti vienišais žmonėmis, kuriems trūksta šilto pokalbio, šviežiai paruoštų pietų, pavežėjimo pas gydytoją ar kitų kasdienes veiklas apimančių paslaugų. Šiuo konceptu tikimasi sumažinti žmonių vienatvės pojūtį, skiriant laiko su jais drauge paskaityti, pasivaikščioti, kalbėtis aktualiomis temomis ar net mokyti naudotis išmaniomis ryšio priemonėmis, taip suteikiant galimybę dažniau susisiekti su svetur gyvenančiais giminaičiais.
Ši paslauga nėra slaugos alternatyva, nes asmeninio asistento uždavinys – ne atlikti veiksmus už neįgalųjį, o atlikti kartu su juo. Atsižvelgiant į individualius asmens poreikius, žmogui teikiama pagalba tiek namuose, tiek viešojoje aplinkoje (palydint ir komunikuojant), taip siekiant padėti gyventi bendruomenėje ir integruotis į ją, skatinti savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime.
Asmeninis asistentas ar slauga?
Asmeninis asistento ir slaugytojo paslaugų užduotys yra skirtingos ir taip pat reikalauja skirtingo jų vykdymo. Asmenims, kuriems priskirta slauga, dažniausiai reikia intensyvesnio dėmesio jų sveikatai – jie turi būti nuolat prižiūrimi ir kai kuriais atvejais visiškai neturi galimybių būti savarankiškais. Asmeninio asistento teikiama paslauga nėra orientuota į sveikatos priežiūra – tai pagalba, įgalinanti asmenį pilnavertiškai mėgautis kasdienybe bei suteikianti tvirtumo emociniam pasauliui.
Asistento paslauga nėra prabanga, dažnu atveju – tai būtinybė, ypač tuomet, kai artimieji negali nuolat būti šalia. Gerosios šios paslaugos patirtys į Lietuvą atkeliavo iš Skandinavijos šalių bei vidurio Europos – besikeičiantis požiūris ir supratimas, kad visi nusipelnėme orios būties ir turime galimybių ją pasiekti, auginą tokios paslaugos poreikį.